Senieji Trakai | ||
---|---|---|
54°36′29″š. pl. 24°58′41″r. ilg. / 54.608°š. pl. 24.978°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Trakų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Senųjų Trakų seniūnija | |
Gyventojų | 1 219 | |
Vikiteka | Senieji Trakai | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Старые Троки[2][3], lenk. Stare Troki |
Senieji Trakai – kaimas Trakų rajono savivaldybės rytuose, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Išlikęs benediktinų vienuolyno pastatas (XV a.), veikia Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia (pastatyta 1899 m.), lietuviška Senųjų Trakų Kęstučio progimnazija ir lenkiška Senųjų Trakų pagrindinė mokykla, veikia paštas (LT-21007), Senųjų Trakų geležinkelio stotis (eina Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis). Pietiniame kaimo pakraštyje yra Senųjų Trakų piliavietė (kultūros paminklas nuo 2008 m.).
Tai senoji Lietuvos sostinė, kurią įkūrė Ldk Gediminas. Spėjama, kad apie 1350 m. čia, Senųjų Trakų pilyje (piliavietėje), gimė žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas – būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Vytautui Didžiajam atminti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 1998–2002 metais įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią, kurį sudaro devynios medinės skulptūros, palydinčios turistus nuo Naujųjų Trakų į Senuosius Trakus. Senųjų Trakų piliavietėje stovi Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra. Senųjų Trakų, kurie viduramžiais buvo vadinti Trakai, pilis stovėjusi ant kalvos, juosiamos gilaus griovio ir saugomos 10 m aukščio gynybinės sienos. Ji stovėjo dar XIV a., tačiau vėliau Kęstutis vietovėje prie Galvės ežero, viename jo pusiasalių pastatė naują pilį ir apsigyveno joje. Vietovė buvo pradėta vadinti Naujaisiais Trakais, o po II Pasaulinio karo tiesiog Trakais. Senųjų Trakų piliavietėje dabar stovi bažnyčia, o senąją pilį mena tik koplytstulpis.